2012 m. sausio 26 d., ketvirtadienis

The Vampire (1932)

Pirmasis Karlo Drejerio garsinis filmas, orginaliai išleistas Vokiečių, Prancūzų, ir Anglų kalbomis. Viename kambaryje, norėdamas sukurti geras dekoracijas, režisierius sudaužė daugybę uogienės stiklainių, ir paliko kambarį uždarytą daugiau nei mėnesiui, kad jame prisirinktų vorų, musių, ir kitų gyvių. Didesnioji dalis aktorių filmui, surinkti tiesiog iš gatvės.

Alanas Grėjus, jaunuolis apsėstas susidomėjimu vampyrais, apsistoja mažame kaimelyje, kuriame kaip greit paaiškėja, vyksta tikrai keisti dalykai.

Sėsdamas žiūrėti šį kūrinį iš karto buvau nusiteikęs geram seansui, ką ir gavau, vokiečių ekspresionizmas manęs dar nėra nuvylęs. Vos pora minučių ir filmas jau dvelkia lengva simbolika, efektyvia mistika, ir geru kamerų įdirbiu. Nors šį filmą galima vadinti pogrindiniu, tai vienas iš tų filmų, apie kurį nieko nežinodamas, tikrai taip nepagalvotum. kaip minėjau filme daugybė neprofesionalių aktorių, tačiau vadyba filme tikrai puiki, trumpi dialogai, ir keisti veikėjų poelgiai, duoda vaidybai itin malonau šarmo. Efektų čia daug, jie labai paprasti, bet išdirbti taip gerai, kad akiai malonu. Na o garso takelis, nėra kaip visi, bet nėra ir geras.

Vienas tų filmų prie kurio, esu įsitikinęs, grįšiu kas maždaug pusę metų. Pažiūrėkit, nepasigailėsit :)


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Paieška