2012 m. vasario 2 d., ketvirtadienis

The Cat and the Canary (1927)

Pastatytas pagal 1922-ųjų juodają komediją, šis filmas laikomas vienas pirmųjų "mansion killers" (žudikų, veikiančių ir besislapstančių rūmuose) įkvėpėju.

Turtuolis nuvargintas giminių norinčių užsitikrinti kuo didenį palikimą, galų gale miršta. Pagal jo nurodymus, testamentas turi būti perskaitytas 20 metų po jo mirties, čia ir prasideda visas veiksmas. Gobšiosios giminės susirenka į senuosius rūmus išklausyti testamento, čia iš namų prižiūrėtojos jie prisiklauso istorijų apie senolio šmėklą vis dar besisukiojančią rūmų koridoriuose, negana to į namą atvyksta policininkas ieškantis bepročio pabėgusio iš ligoninės.

Po labai sėkmingos Waxworks peržiūros, nusprendžiau pažiūrėti kitus filmo režisieriaus Polo Leni siaubekus, tačiau iš kart galiu pasakyti, jog šitas žymiai atsilieka nuo pirmesnio. Žiūrėdamas šį kūrinį vis laukiau kažko daugiau, tikejausi stiprios kulminacijos, ar bent kažkokios šaunios scenos, bet taip ir likau nieko nepešes. Tai labiau detektyvinė istorija, su neblogo homoro doze. Vaidyba ir garso takelis eiliniai, o efektų tiek, kad nėra reikalo jų minėti.

Nesunkiai sužiūrimas, bet keliatis klausimą ar verta filmas.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Paieška