Savininkus, lankytojus, bei darbuotojus gąsdinantis fantomas, įsimyli jauną operos solistę, ir yra pasiruošęs bet kokiais būdais užkariauti jos širdį.
Sėsdamas žiūrėti, buvau nusiteikęs gan skeptiškai, tikėjausi romantinio filmo su užuominomis į siaubą, bet ojojoj kaip aš klydau. Nors, nekalbant apie galingas masines scenas, filmas iš pirmos pažiūros niekuo neišsiskiria, taip tikrai nėra, čia sukuriama labai neįprasta nuotaika, žiūrint jautiesi taip sutapatinamas su pagrindiniu veikėju, kad pats jautiesi izoliuotas ir atstumtas, ir jau kaip pradedi apsiprasti su šia nuotaika, iš karto kerta kitos problemos. Dar vienas svarbus paminėti dalykas, yra žiaurumas, neteko skaityti novelės nežinau kaip ten, bet čia jis tikrai stebinantis, žinant tylujį kiną, yra nenuostabu kai nepamatai žmogžudysčių ar atvirų smuto scenų, bet kai susiduri su psicholiginiu ir fiziniu kankinimu tai atrodo dar baisiau. Garso takelis pridėtas 1929-ųjų metų versijoje toks įspūdingas, jog buvo panaudotas ir keliuose kituose filmuose, aktorių darbas geras, o efektai kurių čia nedaug nepriekaištingi.
Geras nuotykis, į kurį įsisukus bus tikrai sunku atsiplėšti. Na ir dar pasigirsiu, jog šitas mano postas kaip ir visi eisiantys po, keliauja į www.siaubas.lt puslapį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą