2012 m. vasario 15 d., trečiadienis

Isle of the Dead (1945)

1880-aisias dailininkas Arnoldas Boklingas nutapė paveikslą "Mirusiųjų sala", spėjama, jog tai buvo pagrindinis įkvėpimas 1945-ųjų filmui tuo pačiu pavadinimu. Filme, prodiusuotame vieno iš  svarbesnių senojo kino prodiuserių Valo Leutono, siekta atkurti paveikslą scenose ir nupasakoti įvykius saloje.

Saloje pastebėjus maro požymius, izoliuojama grupelė žmonių, tačiau viena senolė yra įsitikinus, jog tai ne maro, o graikų mitologinės būtybės - vorvolakos - darbas.

Kiek teko susidurti su filmais prie kurių dirbo Valas Leutonas, visi buvo labai smagūs ir įspūdingi, taigi prie šito sėdau taipogi gerai nusiteikęs, bet laikui bėgant mane apėmė nubodulys. Filme viskas lyg ir gerai, tačiau labai pabosta laukti, kol prasidės tikrasis siaubas, o žiūrėti veikėjų konfliktus ir Boriso Karlofo vidutinę vaidybą man nebuvo didelė pramoga. Na, bet prakentėjus 50 minučių (iš 71), buvau apdovanotas ir, kas dar maloniau, nustebintas. Filmo pabaiga labai įspūdinga, dvelkianti šiuolaikinių siaubo filmų atspalviu bei atmosfera; tai lyg Dan Curtis "Dark Shadows" serialo priešistorė. Filme net yra kraujo, kas kine tuo metu vis dar buvo didesnis ar mažesnis tabu. Vaidyba gera, bet neįspūdinga, garso takelis kaip visada, efektų nėra.

Jei esat pasirengę kantrai pasėdėti, būsit puikiai apdovanoti.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Paieška