Greitai įtraukiantis ir malonus kūrinys, nuosekliai dėstomi ir iš pažiūros paprasti įvykiai labai įtraukia ir priverčia skaitytoją nepaleisti knygos iš rankų. Primityvi meilės istorija ir intriguojanti operos paslaptis greit persipina į vieną ir tampa nepakartojamu nuotykiu. Klaidžiojimas po operos požemius, susidūrimai su siaubūnu bei pasakojimai apie jo praeitį sukuria neapykantos, persipinančios su simpatija, pojūtį. Pabaigai, šalia to, dar keletas gana idomių, su siužetu nesusijusių monstrų. Aš knygą radau bibliotekoje, taigi kur kitur ir už kiek ją būtų galima įsigyti tikrai nežinau.
Šis kūrinys yra noriai adaptuojamas nuo pat 1916-ųjų (versija prarasta). Iki šių dienų prie jo nagus kišo vokiečių ekspresionistai, naujojo amžiaus animatoriai ir netgi pats Dario Argento. Jį bandyta pateikti kaip dramą, siaubo trilerį, miuziklą, komediją ar tiesiog parodiją: kaip pavyzdį galima duoti animacinę prodiją Spooks (1930). Aš ruošiuosi apžvelgti, tris versijas: pirmąją išlikusią - amerikiečių (1925), kinų Song at Midnight (1937) ir pirmąją adaptaciją, tapusią miuziklu, išleistą amerikiečių 1943-aisiais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą