Laikraščio reporteris tiria "Mėnulio žudiko" žmogžudystes, kuris žudo mėnulio pilnaties metu, savo aukas jis pasmaugia, suvalgo dalį jų kūnų, ir padaro įpjovą smegenų žievėje. Reporterio tyrimas, nuveda jį, iki Daktaro Chaviero medicinos akademjos, kurioje dirba kanibalizmo, lunarijos, neurologijos, bei kitų sričių specialistai.
Nors pirmas 15 minučių filmas atrodo, kaip ir visi kiti, paskui jis labai maloniai girebia žiūrovą į nagus ir nepaleidžia. Vietoje to, kad mes (žiūrovai) vaikytumėmės žudiką, mums paskiriama svarbesnė užduotis, greičiau už filmo veikėjus, išsiaiškinti kas jis yra, o tai tikrai nebus lengva, nes pasirinkimas labai didelis, visa medicinos akademija pilna potencialių žudikų, kurių kievienas turi skirtingus motyvus. Taigi, filmas spalvingas visomis prasmėmis, kievienas veikėjas unikalus, labai gražiai žaidžiama ryškiais atspalviais ant sienų ar grindų, o kad būtų dar smagiau, įmaišoma ir labai subtilaus juodo humoro, kuris puikiai prisideda prie filme tvyrančios mirties atmosferos. Negana to, žudikas čia tai pat nepamirštamas, kartas nuo karto jis pasirodo, ir ne šiaip kažkur šešėliuose, o tiesiai prieš ekraną, net jo veido niekas nesiruošia slėpti. Taigi žaisti detektyvą, čia yra be galo smagus užsiėmimas, ir nors man nepasisekė atskleisti tiesios, likau nenusivylęs. Paskutinis dalykas siaubo faktorius, nors siaubas dominuoja tik filmo pabaigoje, jis toks šiupinantis visomis prasmėmis, kad sunku patikėti kūrėjų išradingumu.
Vaidyba nuostabi, garsas neypatingas, efektai, nors ir eiliniai, labai tinkantys filmui.
Nepakartojamas kūrinys, ilgam įstrigęs mano galvoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą