Dantė pasiklysta nuodėmių miške. Angelas, pamatęs jo kančią, paprašo poeto Virgilo išgelbėti Dantę.
Šis filmas yra nespalvoti "Žvaigždžių karai" ir "Žiedų valdovas" viename - jis didelis, įspūdingas ir kitoks. Čia istorija pateikiama kitaip nei įprasta: vietoje to, kad mums rodytų tam tikras interakcijas, filmas tiesiog rodo Dantės ir jo vedlio nuotykius, kartas nuo karto paaiškindamas, kas ar kodėl vyksta - tai privečia pasijusti dar vienu keliauninku epinėje kelionėje po pragarą. Šis kūrinys - tai nesibaigianti eilė vienas su kitu nesusijusių įvykių, neleidžiančių atsiplėšti nuo ekrano - vieną minutę tu matai angelus, skrajojančius danguje, kitą - milžinus, o dar kitą - velnius, trišakiais badančius nusidėjėlius. Žiūrėdamas tiesiog negalėjau patikėti, kiek visko čia daug, kaip viskas pateikiama, o labiausiai norėjau, kad filmas nesibaigtų. Vaidybos čia, atrodo, labai mažai, taigi neturiu ką ir pasakyti. Garso takelis geras vien dėl to, kad jis kitoks. Tai suteikia keistą laisvės pojutį, be to, garso takelis vietomis prisideda prie istorijos pasakojimo. Na, o efektai prilygsta maždaug 60-ųjų efektams - jie atlikti puikiai, kievienoje scenoje matosi puikiai padarytos dekoracijos, kostiumai ar paprasčiausias makiažas; netgi 30 sekundžių scenai sukuriami atskiri veikėjai ir jiems panaudojami atskiri efektai, visas filmas jų tiesiog perpildytas. Nuo pat pradžių matome tai, kas kituose filmuose saugoma pačiai pabaigai.
Nors prirašiau daug, jaučiuosi pilnai neišsakęs man sukelto įspūdžio. Šis filmas tiesiog nuostabus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą