2011 m. gruodžio 30 d., penktadienis

The Bride of Frankenstein (1935)


Freankenšteino Nuotaka, tikriausiai pati geriausia nespalvota, o gal ir iš visų, versija. Antra 1931-ųjų metų kūrinio dalis. Vienintelė dalis kurioje monstras išmoksta šiek tiek kalbėti. Taipogi režisuota James Whale. Mano labai mėgstama aktorė Elsa Lanchester filme vaidinusi Mary Shelley (veikėja pavadinta knygos autorės vardu), bei pačią nuotaką kredituojama tik kaip Mary Wollstonecraft Shelly, o jos antrasis vaidmuo kredituojamas taip:
Monster Mate.............................?

Filmo istorija prasideda iškart nuo ten kur pasibaigė pirmasis, šį kartą daktaras Frankenšteinas jau nebesiruošia pakartoti savo klaidos, tačiau pasirodo jo senas filosofijos dėstytojas kuris taip pat perprato gyvenimo ir mirties paslaptis. Akivaizdžiai piktų kėslų turintis Frankenšteino kolega, įkalbinėja jį sukurti moteriškos lyties padarą, taičiau pasitelkiant abiejų jų žinias, ir tokiu būdu išvengiant anksčiau padarytų klaidų.

Šį šedevrą galėčiau liaupsinti ir liaupsinti, tikrai stovi mano top trejetukyje.Viskas čia taip vietoje ir taip laiku, kad sunku man konstruktyviai dėstyti savo mintis. Vaidyba nepriekaištinga, net ir trečiaplaniai, aktoriai puikiai atlieka savo darbą, aišku dar kartą norisi paminėti fantastišką Elsos Lančester vaidybą. Efektai manau stipriausia, ir taip nuostabaus filmo dalis, nenoriu gadinti įspūdžio tiems kurie žiurės filmą, todėl tiesiog apie juos nutylėsiu. Dar vienas labai svarbus dalykas filme yra atmosfera, visos iki vienos aplinkos ir dekoracijos, tobulai išdirbtos, didelės aplinkos ir tiesų atrodo fantastiškai, mažose aplinkose, viskas išdėstyta taip, kad niekas be reikalo nekristų į akį, didelę atmosferos dalį sudaro šešėliai, keletas kadru tokie geri kad šiurpai bėga. O nuotaka, nors filme rodosi tik paskutines 10 o gal ir mažiau minučių, visą filmą pakelia iki tobulybės. Garso takelis tarp kitko nėra nepriekaištingas, nors ir geresnis nei pirmos dalies. Neigiamų dalyku apie filmą pasakyti lyg ir neturiu, nebent keletas nesvarbių niekelių kuriuos pastebi žiūrėdamas filmą dešimtą ar dvidešitajį kartą.

Taigi, gal filmas ir nėra toks geras kokiu aš jį išvadinau, gal tai tik mano šventasis gralis, bet jis tikrai vertas kiekvieno kino gerbėjo dėmesio.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Paieška