2012 m. liepos 10 d., antradienis

The Mummy (1932)

1932-ųjų Mumija yra vienintelis Universal studijos "Didžiojo monstrų penketuko" (Frankenšteinas, Drakula, Vilkąžmogis, Padaras iš juodosios lagūnos, Mumija) filmas, neturėjęs tęsinių. Taip pat tai vienintelis to meto minėtos studijos monstras, neįkvėptas jokios prieš tai sukurtos fiktyvios būtybės. Boriso Karlofo makiažą kievieną dieną uždėti trukdavo aštuonias valandas; jis turėjo tiek vatos sluoksnių, jog aktorius negalėjo pajudinti veido raumenų net šnekėdamas. Filmo plakatas laiko brangiausio aukcione parduoto plakato rekordą - 453,500 JAV doleriai.

Archeologai, dirbantys Egipte, atkasa mumiją kartu su skrynia, kurioje yra rankraštis, galintis prikelti mirusius. Jų smalsumo dėka mumija atgyja. Po dešimties metų mumija pradeda siekti susigrąžinti prieš daugiau nei keletą tūkstančių metų prarastą meilę.

Mumija - padaras, prieš tai niekada nematytas kine. Mumija neturi mums įprastų padarų savybių, t.y. fizinių pranašumų prieš žmogų, atvirkščiai - jis nesugeba keisti savo formos, o greitis, vikrumas ar jėga yra jo silpnybės. Mumija naudoja prieš daugelį šimtmečių užmirštą ir egzistuojančią tik mituose magiją - okultizmą, minčių kontrolę, hipnozę - šios galios suteikia mumijai mistiškumo ir priverčia žiūrovą patikėti, jog paprasti žmonės neturi nei menkiausio šanso su ja kovoti. Toks filmo blogiečio pateikimas neįtikėtinai gerai sumaišo mums protą, taigi toks mumijos išsiskyrimas suteikia višiškai naują, prieš tai nepatirtą pavojaus sensaciją.

Neskaitant naujo monstro pobūdžio, filmas atrodo gerai išdirbtas. Pirmas dalykas, kuris krenta į akis -  atmosfera. Ji čia trykšta ramuma, bet žiūrėdamas žinai, kad aplinkui tyko pavojus. Vėliau esi įsukamas į labai įdomią įvykių virtinę, pilną siužeto vingių ir daugybės herojų nuotykių. Nors, kaip jau buvo galima suprasti, filmas visgi yra valdomas mumijos, kuriai pasirodžius tiesiog žinai, kad laukia kažkas neįtikėtino.

Vaidyba puiki, filmas pilnas gerai pažįstamų aktorių, tokių kaip Borisas Karlofas, Zita Johan, Deividas Manersas ir Edvardas Sloanas. Garso takelio nėra, efektai išdirbti tiek, kad galima patikėti jog tai tikra.

Kitoks filmas, iš visų gerųjų pusių.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Paieška