2012 m. balandžio 18 d., trečiadienis

The Cabinet of Dr. Caligari (1920)



"Daktaro Kaligari kabinetas" yra vienas svarbiausių filmų kino istorijoje. Tai tikriausiai geriausias vokiečių ekspresionizmo kūrinys. Būtent šis filmas pristatė pabaigos posūkį (twist ending), taipogi daugelis jį netgi vadina primuoju tikru siaubo filmu. Scenarijaus autorius pasakojo, jog sukurti šią istoriją jį įkvėpė tikras įvykis: pasak jo, vieną dieną karnavale jis pamatė keistą vyrą besislapstantį šešėliuose, o kitą dieną sužinojo, jog ten pat buvo nužudyta mergina. Nuėjęs į laidotuves jis pamatė tą patį vyrą, tačiau neturėjo jokių įrodymų, jog tai jis. Prieš pasirodant filmui, Berlyne buvo iškabinami plakatai su užrašu "Du mußt Caligari werden!" (Tu turi tapti Kaligari!), neduodantys jokių kitų užuominų apie pasirodantį filmą. Filmo dekoracijos buvo pagamintos naudojant tik popierių, ant kurių buvo nupiešti šešėliai. Filmui pasirodžius Niujorke jis buvo nušvilptas, negana to, daugelis pareikalavo grąžinti pinigus.

Artėjant karnavalui mieste pasirodo niekam prieš tai negirdėtas daktaras Karigari ir paprašo mero leisti jam pristatyti savo parodą, kurioje jis demonstruos somnambulą - žmogų, kuris miegą visą savo gyvenimą ir kurį galima prikelti tik naudojant hipnozę. Po pirmosios karnavalo dienos naktį įvykdoma žmogžudystė. Bėgant laikui miestelio gyventojai pradeda įtarinėti daktarą Kaligari.

Pilnai suprantu, kodėl šis kūrinys gali būti laikomas pirmuoju siaubo filmu - jis neabejotinai baisus. Bet didžiausią efektą sukelia jo pateikimas: kreivi namai, keisti šešėliai, neįprasti veikėjų judesiai - tai lyg keistas psichodelikas veikiantis tavo sąmonę. Netgi titrai čia nėra paprastas tekstas: jie laužyti, kampuoti ir labiau primena žodžius perteikiančius veikėjų kalbos įpatumus.

Vaidyba įspūdinga - žiūrint atrodo, kad aktoriai į savo judesius įpina kažkokį šokį. Garso takelis taipogi puikus ir unikalus, tokie patys ir efektai.

Tai filmas išsiskiriantis iš visų kitų, tai kūrinys, kuris, atrodo, persikėlė į praeitį iš modernių, galbūt dar mums nematytų laikų.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Paieška