Mokslininkas siekiantis išspręsti prognozuojamą maisto trūkumą pasaulyje, eksperimentuoja su įvairiais gyvūnais, duodamas jiems augimo hormonų, rezultatai stulbinantys, per kelias dienas laboratorinė žiurkė be maisto išauga iki suaugusio katino dydžio. Tačiau vieną dieną, per gaisrą laboratorijoje, visas darbas sudega, išsigelbėti pavyksta tik tarantului, bet šią paslaptį žinome tiktai mes žiūrovai.
Puikus filmas, kai nesinori kažko rimto, labai verčiasi liežuvis šį kūrinį vadinti lengva pramoga, atsisėdi žiūrėti kramsnoji sau spragintus kukurūzus ir nesuki galvos dėl nieko. Filme nėra jokių filosofavimų, jokio vidinio konflikto, ar dar kokių nukrypimų, nuo svarbiausio - gigantiško tarantulo teroro. Vadyba nors ir gera, filmas taip gerai pastatytas, jog norisi bent truputį didesnių pastangų iš aktorių, garso takelio jau beveik neatsimenu, taigi jis eilinis, na o efektai, drįtu sakyti, nepakartojami, viskas atrodo taip tikra, kad pamatęs labaratorijos augintinius suabejojau ar neegzistuoja kažkokie perauge (šuns dydžio) triušiai, kuriuos galėjo panaudoti. Kalbant apie patį tarantulą dar geriau, scenose kur jis rodomas pilnu planu, panaudota miniatiūrinė dykuma, o tikras tarantulas norimomis kryptimis ja priverčiamas vaikščioti oro purkštuvų pagalba.
Tobulumas slypi paprastume, būtent šis posakis galioja šitam filmui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą