Pirmasis pilnametražis Roberto Vieno siaubo filmas, tačiau geriau žinomas kaip antrasis ir ankstyviausias iš išlikusių aktoriaus Conrado Veidto filmų.
Po dviejų metų keliavimo turtuolis grįžta į savo pilį, tačiau kažkada buvęs draugiškas ir laimingas, grįžęs jis atsargus ir akivaizdžiai kažko be galo išsigandęs. Po kurio laiko paaiškėja, jog jį seka šventiko dvasia, kurį jis nužudė siekdamas pavogti ir parsivežti į namus jam labai patikusią Budos statulėlę.
Malonus žiūralas, kažkaip smagiai užhipnotizuojantis, dėl to filmas neprailgsta. Šis kūrinys nėra kažkuo labai ypatingas - jis nesiūlo naujovių, nesistengia nustebinti ar šokiruoti, bet būtent tai jam ir suteikia žavesio. Peržiūrėjau ir su šypsenėle sėdau žiūrėti kito; atrodo, net atsigavau po šio filmo, dėl to keisto jo lengvumo. Vaidyba gera, garso takelis vietomis atrodo truputį pompastiškas, tačiau tai jį daro geresniu, efektų vos du ar trys.
Lengvas, smagus ir neabejotinai įdomus kūrinėlis visiems.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą